BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ryto įkvėpimas: luca larenza

2010-12-02 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

reikia siūti suknią albumo pristatymo koncertui. reikia reikia. kala sakinėlis į galvą jau keletą savaičių. o aš nesugebu net iki audinių krautuvės nusitrenkti. užtat įsivaizduoti kaip tas rūbas atrodys galima. baigiu nutrinti visų madisčių mėgstamų žurnalų puslapius. greit pradėsiu suprasti, kas ta mada apskritai yra. gal nejučiom įgysiu stiliaus pojūtį. arba ne.

užtat vieną dalyką nuo to trinimo tikrai suprantu: fotografija yra visagalė. šitiek jausmų gimsta!

pritom noriu parodyti nerealią italo lucos larenzo rudens/žiemos kolekcijos fotosesiją. viskas aišku ir be ilgesnių postringavimų.

wač:

Rodyk draugams

vyšninis speigas

2010-11-29 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

ji akimirksniu pasiglemžė mūsų sapnus. užklojo prisiminimus, akimirkos klajones. užliejo. vėjo gūsiai tik nulaižė visa, ką ji buvo pradėjusi. ir taip pradėjo groti muzika. dusliomis būgnų bangomis suvėlė galvą ir akis. užliejo tarytum vyšnių sirupu. klostėmis šilko raudono it kraujas. ir smuikai tyliai skverbėsi, glostė blakstienas. galiausiai viską nuplovė vandeniu. šviesią galvą padėjo ant baltų paklodžių ir užmigo.

šitaip atėjo žiema. ir įsisupusį į šokoladinės vilnos debesis nepajėgiau jos nugalėti. senamiestis šiandien tylus, negirdėti net skubančio kaukšėjimo, nė vienas nesišypso, neuodžia saulėto lapkričio, bet muzika skamba garsiau. neužpučia jos nė speigas. jei ir viliasi - mažorinės melodijos atiteka lyg tas vyšnių sirupas.

mes paskutinius spindulius palydėjom puslapių vartymu sužvarbusiais pirštais, šiuolaikiniu iškankintu baltarusišku menu, spragsinčiom malkom židiny, puskarščiu vynu su citrina, storais pledais ir sofų stumdymais keturis kartus.

tuo tarpu jūs pasitikit baisiai mielą šviesią galvą, kuri mums cukraus parūpino ir šitaip atėjusią žiemą lengviau pasitikt padėjo.

Rodyk draugams

some kind of awesome arba kokių muziejų geriau nereikia

2010-11-25 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

tiesą pasakius, tas netikėtas drėbtelėjimas iš dangaus mane veikia kažkaip keistai. niūruma prapliupusias nuotaikas bandau nuplauti alaus bokalais ir absurdiškomis diskusijomis, vienu kitu poezijos skaitymu, bandymais paguosti nelaimėlius, neperskaitytais žurnalais, keliomis valandomis nepavykusio miego ir taip toliau. visa ta košė virsta neįgalumu, nuolatiniu niurzgėjimu ir kitomis nelaimės apraiškomis.

kita vertus, labai gelbėja viena stiklinėlė, futbolo rungtynės ir pamurkimas prieš miegą apie savaitgalines keliones.

vieną tokių tikrai norėčiau trinktelėt į sudaužytų širdžių muziejų. turbūt gi ten nuotaikingos mintys aplankytų tuos, kurie kaip tik šiuo metu kenčia nuo į šipulius subyrėjusios širdies skausmus, tačiau vadinkite mane turiste keistuole - imu.

sudaužytų širdžių muziejų Zagrebe įkūrė olinka vistina ir drazen grubisic. porelė vienas kitam snukius išdaužė 2006-aisiais. gal nėr blogai - po to nusprendė įkurti muziejų. eks porą įkvėpė baisus jausmas, tiesiai šviesiai rėžęs kaip sunku surasti prarastos meilės simbolį.

sudaužytų širdžių muziejus tapo pirmuoju privačiu muziejumi kroatijoje, o galiausiai apkeliavo visą pasaulį nuo niujorko iki stambulo.

pliušiniai meškučiai, fotoaparatai, laikrodžiai, pūkuoti antrankiai - populiariausi, į muziejaus eksponatus besikėsinantys daiktai. nors galima rasti ir keistesnių dalykėlių: kirvių, apatinių, kojų protezų ir taip toliau.

wač, nieko nemeluoju:

o prie viso to klausom gerų reikalų:

Rodyk draugams

pusryčiams: copywrite/tic toc

2010-11-24 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

subalansuota broliams reklamščikams. jie to nusipelnė. amen.

Rodyk draugams

įkvėpimui: netikėti apsivertimai

2010-11-23 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

prisiekiu, iki šios popietės galvojau, kad gorillaz yra prakeikti chuliganai ir ta jų tirlipirli man patiko nebent ankstyvoje paauglystėje. nors vokalisto balso tembras - puikus, turbūt nieko su savo ausimis nepadarysi, kai visuma kažkur giliai nepatapšnoja.

tačiau mano kategoriškas nusistatymas šiandien smarkiai aptrupėjo. ir kaltas dėl to atradimas: gorillaz nusliūkino į bbc radio 1 studio ir sugrojo puikiausią the xx koverį gabalui crystalized.

wač:

Rodyk draugams

mason feat. roisin murphy/boadicea arba muzika visur

2010-11-22 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

ponią iš dešinės mačiau prieš kokius penkis tūkstančius metų. praktiškai buvau pamiršusi, kokia stilinga ji sugeba būti, kaip greitai laikas šalia jos tirpsta ir kokio tirštumo būna raudonas vynas. madam, kaip visada punktuali, krestelėjo ant odinės sofutės avies kontoros fojė, neišreiškė nė vieno priekaišto, įteikė liverpuliu alsuojantį ženklelį atlapams į saujas ir nutempė už pakarpos į jaukų užkaborį palakti kelis šimtus gramų.

och, kaip saldžiai gomurį nuteikė jos pasakojimai apie užjūrio krautuves, sausakimšas puikiausių šmutkelių, apie pilną futbolo stadioną, kuris tikrai iš proto išvestų mylimiausią mano vyrą, apie pigų double viskį, visai nereikalingus ten guminius batus, muziejus šauniausius ir kitas smagias istorijas iš tridienių kelionių serijos.

šast tik, norėjosi nubraukti dulkes nuo čemodanų ir skristi skristi skristi.

tačiau kol jau tas mylimiausias vyras žada lietuvišką smėlį pajūryje savaitgaliui, apie sukrautas šmutkeles belieka tik svajoti.

arba nebūtinai.

galima ir grožėtis: šiandien akį glosto ir į kišenę kėsinasi superčemodanas BOOMCASE.

kožnas madingas keliauninkas tokį tikrai nukirs: pats sau energiją pompuojantis, su aipodu, aifonu beigi kitokiu ausinuku draugaujantis, stereo palaikantis aparatas. vienu kartu aštuonias valandas grojantis, tris šimtus dolerių kainuojantis. gaila, kas drapanų daug nesudėsi.

wač:

su mieliausiu noru imčiau tą raudonąjį su natomis. o kol taupau, siūlau šviežienų iš deivės stovyklos:

Rodyk draugams

apie geriausias blusynes pasaulyje arba kodėl japonai yra kosmosas

2010-11-20 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

absoliučiai netikėtai (kas galėjo tikėtis, jog po vakarykščio koncerto pabusiu anksčiau?) mudvi su gerbiama ponia kosmonaute, kuri šįryt sutuoktinį apkaltino nedėmesingumu, sukirtome po kiaušinienės ir blynų galybę prospekte ir įkvėpusios giliai giliai į plaučius šeštadienio, išėjome klajoti po visokius blusomis užverstus pakampius. kažkaip žiauriai faina, kad pamažu pas mus atsidaro gražių ir įdomių vietų, o mielos mergaitės, kurios negali senamiestyje durų atverti, visokias savo rankų darbo fintikliuškes neša į miestą ir pardavinėja šiaip sau visokiuose turguose ir taip toliau.

taigi, mudvi su ponia apibėgusios tas mergaites blusų turguose ir paėmę galybę auskarų-vyšnių ir auskarų-kalėdinių sausainių, segučių-saldainėlių, nebeturėjusios nė lito, o taip norėjusios pirkti štai dar tokių gražumynų, patraukėm senienom pradvisusių pakampių ieškoti giliau į skersgatvius. ir savo pačių nuostabai pirmą kartą aplankėm madam ŠAPOKLIAK, kur nukirtom pačią kosmiškiausią ir labiausiai avies asmenybę pabrėžiančią kepurėlę žiemai. iš londono, kas yr labai svarbu.

ta ŠAPOKLIAK buvo labai svetinga, gausi, bardakėliška, jauki ir tikrai sužadino norą taip greit pažinties su ja nepamiršti. iš to paties noro, dar keletą akimirkų pagalvojau: o kaip gi turėtų atrodyti tobula blusų krautuvėlė?

man pagalvojus - pats kebernetas viską padarė. netyčiom atradau abrozdėlių iš vienos tokyo blusynės. niekad nebūčiau pagalvojus, kad ten tokių būna. japonija dažniau siejasi su robokopais ir mažais žmogeliukais, kurie visąlaik važinėja kosminiais traukiniais ir vakarais geria daug alkoholio. bet būna. ir labai labai įkvepiančių.

wač:

Rodyk draugams

įkvėpimui: supermočiutė arba kaip gydyti depresiją

2010-11-17 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

gali būti, kad pūstelėti dulkeles ir trinktelėti įrašą kitą mane pastūmėjo faktas, jog dirbdama kūrybinį darbą, kasdien randu šį tą, kas žiauriai įstringa kažkur giliai ir nepaleidžia mažiausiai parą. norisi pasidalinti, tačiau kaip įmanoma labiau riboti visuotine psichoze tapusio socialinio tinklo vartojimą. ne visada gaunasi, tai gal geriau būti oldskūlo prisisrėbusia avim?

taigi, šįryt mieguistą galvą kaip mat išbudino devyniasdešimt vienerių sulaukusi federika iš budapešto. per antrąjį pasaulinį karą būrį žmonių išgelbėjusi močiutė paskutiniu metu šiek tiek liūdėjo. bet tik iki tos akimirkos, kai jos prancūzijoje gyvenanti anūkė užsispyrė surengti kosminę fotosesiją “mamika” ir šitaip vyti lauk federiką užpuolusią depresiją.

paspoksokit šiek tiek - nė neabejoju, kad užsimanysit susipažinti su velniškai charizmatiška senute. aš jau tai padariau maispeise.

Rodyk draugams

Bonobo/Kiara arba, kas kartais įkvepia sužvanginti skeptrais

2010-11-17 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

atrodo, kad prieš daugelį mėnesių apie harmoniją negalėjo būti nė kalbos: neramių naktų nuoplaišos, paskutinius jaukumo trupinius iš nagų išplešiantys liguisti santykiai, dienų dienas kamuojantis šleikštulys, apsimestinas meilumas net mieliausiems, iš vidaus draskančios abejonės, padriki užmojai bėgti į priešingą pusę nuo šalčiausių vėjo gūsių, skubotai beriami žodžiai, kaukės, panika ir aistros vienu kartu, ne taip garsiai kaip norisi skambanti muzika ir tik prėskos spalvos. pastelinės, drumzlinos, kartais net purvinos.

ir tada, vieną saulėtą šeštadienio rytą pabudo jis. įdavė tabako suktinę, užmovė žiedą ant bevardžio piršto ir prigrasė būti žmona.

nuo tol mes taip gyvenam.

kupini ramybės ir juoko, pokalbių iki ryto bespoksant bereikšmius seniai praėjusius koncertus iš toli toli, natų, sonatų, arijų, vivaldžio, turgaus šurmulio, šaltų rytų prie jūros, sapnų, mieguistų įsikibimų į atlapus, neplautų lėkščių, rudeninių lapų geltonų ir raudonų, dviračių ir terasų, pianinų ir meilės.

meilės, katra atneša neapsakomą harmoniją. pagimdo dainas, raides, spalvas.

štai kas įkvepia nupūsti dulkes nuo puslapių, kurie nuo šiol bus kiek kitoniški - atiduokit mano skeptrą ir karūną.

avys parėjo naktim nemiegoti.

Rodyk draugams

lemonade

2010-07-06 parašė NaktiSkaiciuojuAvis

turbūt jau pats metas imtis reikalo iš naujo.

būkit pasveikinti.

Rodyk draugams