Išprotėjusios avys naktį skaičiuoja iki milijono.

gali būti, kad rytoj parašysiu apie tai, kas man atsitiko.

Rodyk draugams

supratusi, kad pagaliau man atėjo metas pabūti vienai, kaip įmanydama greičiau pasinaudojau proga, kad GeraiGerai trainiojasi ispaniškom gatvėm, kur dabar yra  plius trisdešimt, ir neįsivaizduojamais greičiais sukirtusi dvi dešreles su pomidorais pietums, aš užlipau ant dviračio ir pasileidau saulėtu senamiesčiu su hercules and the love affair ausyse.

ir nieko čia gėdingo norėti kalbėtis tik su kokiais keturiais žmonėmis pasaulyje. tame tarpe su mamule - oioioioi kokių planų mes turime šeštadieniui.

galiausiai ponia kosmonautė man į krepšį įkrovė pačio tikriausio jogurto iš kaimo ir aš nusprendžiau dar pasitrainioti užupiu.

tik šįryt supratau, iš kur tas dūmų kvapas rūbuose ir plaukuose - jie pradėjo kurenti savo mažus pečiukus namuose!!!!

Rodyk draugams

kokių nepadorių pasiūlymų tu dar galėtum man pateikti?

turbūt nepriimčiau nė vieno, nes mano akis užklojo baltos šlapios paklodės, o vienatvė nejučia ėmė skęsti karštoje kakavoje, japoniškų vyšnių šampūno putose.

staiga ėmiau įsivaizduoti, kad stojo visiška tyla.

uždegiau žvakes ant židinio, pilną virtuvę prisėjau jazminų, pamiršau šalikus, apsižergiau dviratį ir užsimerkusi pasileidau, kur nosis veda. 

turbūt būčiau ir nesustojusi, jei ponia kosmonautė nebūtų suėmusi už plaukų, į rankas neįdavusi riešutų dienos su kumpiu, puodo naminės latte ir keturių sausainių su kondensuotu pienu. 

liepė eiti džiaustyti skalbinius. 

džiaustau. 

iki ryto. 

ūūūūūū.

Rodyk draugams

vis dar lyja, vis dar vėjuota ir vis dar jaučiuosi kaip šiaurės ašigalyje - mano pirštai baladojasi į kompiuterio klaviatūrą, o smegenys, matyt, taip pat tuoj pat ims baladotis ir išskris per ausis.

pritom privalu eiti į pono su gražiais sportbačiais kėdę, prisišlieti prie jo slapčia kamputyje įjungto radijatoriaus ir kalenti dantimis tyliau. ir pagalvoti.

apie kopiraitą.

kai algis ramanauskas vidurvasarį atsisėdo šalia karolio jachimavičiaus, aš pagalvojau, kad man šakės.

du aštrialiežuviai vienoje vietoje.

kurie kartais kalba taip:

- Ko reikia, kad “įlįstum” į teliką šiais sunkiais laikais?

- Sėkmės ir talento. Bet kartais pakanka tik sėkmės ar stebuklo. Geras pavyzdys yra Mantas Petruškevičius. Kas jis po velnių toks? Jį reikėtų vyti su ilga smirdančia švabra iš televizijos pas Graužinienę į namus valyti unitazo. Ką mes turime? Kažkokia beždžionė vapa triapkos balsu eteryje kažkokį gavno, ir visos Lietuvos bobos (ne moterys) nuo jo alpsta.

“Mados reido” idėja yra gera, bet jeigu tą laidą vestų ne Petruškevičius, o bet-kas-geriau-prašnekantis-ir-stilingiau-atrodantis, ta laida turėtų dar geresnį reitingą. Žinot, aš kartą mačiau Petruškevičių su tokiais batukais… Tai buvo ant basos kojos užmautos šūdinos tapkutės su BANTIKAIS. Man atrodo, tai draudžiama įstatymų. Turėtų būti…

Yra sveikas protas, kuris aiškiai sako, kad Petruškevičius yra siaubingas laidos vedėjas - erzinantis gerą skonį turinčius žiūrovus. Jis yra žmogus, kuris leidžia sau sakyti “bože moj”. Žinot, tai jau yra jopšichmat’. Jeigu jis tai sakytų juokais, tai gali sueiti juokais. Bet jam tai vargu ar juokai.

Jau nekalbant apie tai, kad sveikas protas aiškiai sako - kas susideda su Graužiniene, tas yra tik dar viena graužinienė.

Aš nepagailėčiau 300 Lt, kad Graužinienė jį suvalgytų, kaip Gėlė Žudikė.

apie kopiraitą turiu pagalvoti dar. kokią valandą.

taip.

Rodyk draugams

šiltomis, pienu kvepiančiomis kojomis mama liečia manąsias, glosto rugsėjo bučiuojamus mano plaukus ir sako: kiek daug tu turi ir kiek daug tavyje yra.
trumpam nutylu, pabučiuoju ją magnolijomis kvepančiomis lūpomis ir keletą mėnesių ieškau žodžio savo jausmams išsakyti.
visus juos galėčiau supakuoti į kartotinę dėžę ir pavadinti niekuo.

apsimūturiavusi GeraiGerai šaliku aš žingsniuoju per temstantį vilniaus dangų. mėtinė kramtoma guma užklijuoja mano akis. 

įtemptai galvoju, kodėl niekaip nesugebam padaryti taip kaip rašo haruki murakami - įliptume į negyvenamo namo kieme stūksantį šulinį ir ten dienų dienas tūnodami sukurtume atskirą pasaulį. 

tai tu man pasakyk, į kokius kalnus įlipti ir garsiai apie tai sušukti?

apie mus - taip pat.

tik deja.

pabudusi tądien aš supratau, kad neliko nieko. tik purvini ir primityvūs sekso trupiniai. pyktis, kartėlis, kvapas, šilti kūnai, rytinė balzgana besibaigiančio rugsėjo saulė, tyla, tirpstantis muilas ir tavo kvapo persismelkusios mano rankos. garsas likęs kažkur pilvo apačioje, muzika skambanti tau, užmerktos akys, atgailavimai ir nuodėmės.

o ponai teisininkai gįžo į miestą.

tad metas naujoms dainoms ir kelionėms.

pas mus atėjo ruduo.

Rodyk draugams

ar gali būti taip, kad šita rašliavėlė ėmė ir numiro?

Rodyk draugams

kava su pienu studijoje. lygiai 15 valandą užliūliuosim. bučkiai.

Rodyk draugams

žudančiai skauda pilvo apačią - belieka gerti mineralinį vandenį ir žiūrėti filmus, pažymėtus raide s
visą naktį sapnavau, kad apakau ir basa ėjau į niekur
bet ryte bus metas ruoštis į opus live
dar labai norėčiau, kad jis nusivestų mane į nimfomanės užrašus
labanakt, ok

Rodyk draugams

visas jausmas tau manyje subyrėjo kaip radiohead kortų nameliai londone. ir viskas čia apie mus. aš verksiu visą naktį. o duris užrakinsiu.

Rodyk draugams

pabudusi pusvalandžiu ankstėliau nei reikėtų pagalvojau, kad šluojamo kiemo garsas - ok, bet tas kaimynų šuo tai ne kažką.

paskiausiai dar į galvą šovė mintis, kad kai kurioms boboms nė velnio negalima leisti vairuoti.

tai tiek žinių, ok

Rodyk draugams